- miestelėnė
- miestelė́nas, miestelė́nė dkt. Miestelė́nai lúomo téisių neturė́jo.
.
.
miestelėnas — miestelėnas, ė smob. (1) Dbk žr. miestietis: Jo tėvai buvo iš įžymesniųjų miestelėnų rš. Miestelėnų nenorėjo ne artyn matyti Sg. ^ Dieve gink su miestelėne apsivesti (= susivesti, miestelėnę vesti, imti), su karčema apsiprasti KrvP(Kdn) … Dictionary of the Lithuanian Language